Briuselis, balandžio 17 d. Paskutinėje plenarinėje sesijojeEDAV priėmė nuomonę, atsižvelgdama į Nyderlandų, Norvegijos ir Hamburgo duomenų apsaugos institucijų (DAI) prašymą pagal BDAR 64 straipsnio 2 dalį. Nuomonėje nagrinėjamas sutikimo tvarkyti asmens duomenis elgesio reklamos tikslais galiojimas taikant didelių interneto platformų naudojamus „sutikimo arba mokėjimo“ modelius.
EDAV pirmininkas Anu Talus sakė: „Interneto platformos turėtų suteikti naudotojams realią galimybę naudotis „sutikimo arba darbo užmokesčio“ modeliais. Modeliai, kuriuos mes turime šiandien, paprastai reikalauja, kad asmenys arba atiduotų visus savo duomenis, arba mokėtų. Todėl dauguma naudotojų sutinka su duomenų tvarkymu, kad galėtų naudotis paslauga, ir nesupranta visų savo pasirinkimo pasekmių.“
Kalbant apie „sutikimo arba mokėjimo“ modelius, kuriuos įgyvendina didelės interneto platformos, EDAV mano, kad daugeliu atvejų jos negalės laikytis galiojančio sutikimo reikalavimų, jei naudotojai susidurs tik su pasirinkimu – duoti sutikimą tvarkyti asmens duomenis elgesio reklamos tikslais ir mokėti mokestį.
EDAV mano, kad tik mokamos alternatyvos paslaugoms, susijusioms su asmens duomenų tvarkymu elgesio reklamos tikslais, siūlymas neturėtų būti įprastas būdas duomenų valdytojams. Kurdamos alternatyvas, didelės interneto platformos turėtų apsvarstyti galimybę suteikti asmenims lygiavertę alternatyvą, dėl kurios nereikia mokėti mokesčio. Jei duomenų valdytojai nusprendžia imti mokestį už prieigą prie „lygiavertės alternatyvos“, jie turėtų svariai apsvarstyti galimybę pasiūlyti papildomą alternatyvą. Ši nemokama alternatyva turėtų būti be elgesiu grindžiamos reklamos, pvz., reklamos forma, kai tvarkoma mažiau asmens duomenų arba jų visai nėra. Tai ypač svarbus veiksnys vertinant galiojantį sutikimą pagal BDAR.
EDAV pabrėžia, kad sutikimo gavimas neatleidžia duomenų valdytojo nuo visų BDAR 5 straipsnyje išdėstytų principų, pavyzdžiui, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo ir sąžiningumo, laikymosi. Be to, didelės interneto platformos taip pat turėtų apsvarstyti, ar laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų, ir jos yra atsakingos už įrodymą, kad jų duomenų tvarkymas iš esmės atitinka BDAR.
Siekiant, kad sutikimas būtų laisvas, reikėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus: sąlygiškumas, žala, galios disbalansas ir detalumas. Pavyzdžiui, EDAV atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks imamas mokestis negali paskatinti asmenų jaustis priverstais duoti sutikimą. Duomenų valdytojai kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įvertinti, ar mokestis apskritai yra tinkamas ir kokia suma yra tinkama konkrečiomis aplinkybėmis. Didelės interneto platformos taip pat turėtų apsvarstyti, ar dėl sprendimo nesutikti asmuo gali patirti neigiamų pasekmių, pvz., pašalinti iš pastebimos paslaugos, neturėti prieigos prie profesionalių tinklų arba prarasti turinį ar ryšius. EDAV pažymi, kad neigiamos pasekmės gali atsirasti, kai didelės interneto platformos, norėdamos gauti sutikimą tvarkyti duomenis, naudoja sutikimo arba mokėjimo modelį.
Duomenų valdytojai taip pat turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar nėra asmens ir duomenų valdytojo galios disbalanso. Įvertintini veiksniai yra didelių interneto platformų padėtis rinkoje, asmens priklausomybės nuo paslaugos mastas ir pagrindinė paslaugos auditorija.
Be to, EDAV pateikia elementų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti informuoto, konkretaus ir nedviprasmiško sutikimo, į kurį didelės interneto platformos turėtų atsižvelgti įgyvendindamos sutikimo arba mokėjimo modelius, kriterijus.
EDAV pirmininkas Anu Talus pridūrė: „Duomenų valdytojai turėtų visada pasirūpinti, kad pagrindinė teisė į duomenų apsaugą nebūtų paverčiama funkcija, kuria asmenys turi naudotis. Asmenys turėtų būti visapusiškai informuojami apie jų pasirinkimų vertę ir pasekmes.“
Be šios nuomonės pagal 64 straipsnio 2 dalį, EDAV taip pat parengs platesnio masto sutikimo arba darbo užmokesčio modelių gaires ir bendradarbiaus su suinteresuotaisiais subjektais dėl šių būsimų gairių.
Redaktoriaus pastaba:
EDAV buvo paprašyta pateikti šią nuomonę pagal BDAR 64 straipsnio 2 dalį, siekiant išnagrinėti sutikimo galiojimą didelių interneto platformų naudojamų „sutikimo arba mokėjimo“ modelių kontekste, kai siekiama sutikimo tvarkyti asmens duomenis elgesio reklamos tikslais, taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Bundeskartellamt (C-252/21).
Čia paskelbtas pranešimas spaudai buvo automatiškai išverstas iš anglų kalbos. EDAV negarantuoja vertimo tikslumo. Jei kyla abejonių, žr. oficialų tekstą anglų kalba.